O kaip visa tai veikia?

Keliant oro temperatūrą kupole, oro tankis darosi mažesnis nei oro aplink kupolą tankis. Todėl kupolą veikia Archimedo jėga, kuri ir priverčia kupolą kilti. Keliamoji jėga labiausiai priklauso nuo oro kupolo ir aplink jį temperatūrų skirtumo. Dauguma pilotų nebando įkaitinti oro kupole iki maksimalios leidžiamos temperatūros (120 °C), kad nesutrumpintų kupolo gyvavimo trukmės. Paprastai iki pakeičiant kupolą nauju, juo skraidoma 400–500 valandų. Normaliomis sąlygomis vienam kilogramui pakelti reikia 3 kubinių metrų kupolo tūrio. Tiksli keliamoji galia priklauso nuo aplinkos temperatūros, slėgio, aukščio virš jūros lygio ir oro drėgnio.

Karšto oro balionas valdomas gana paprastai. Norint kilti į viršų pilotas atidaro propano vožtuvus, ir ugnis įšildo kupole esantį orą. Baliono viduje esančio oro tankis mažėja, todėl balionas kyla aukštyn. Kai pilotas atidaro parašiutą, karštas oras išeina iš kupolo, ir iš apačios įsiurbiamas šaltas, taigi kupole esantis oras atvėsta, jo tankis padidėja, ir balionas nebekyla aukštyn. Išleidus dar daugiau karšto oro, balionas pradeda leistis. Nors karšto oro balionas skrenda pavėjui, pilotas gali keisti skrydžio trajektoriją. Taip yra dėl to, kad skirtingame aukštyje vėjas pučia skirtingomis kryptimis, tačiau labai retai balionas grįžta į starto vietą.

Vienas iš svarbiausių aspektų skrendant karšto oro balionu yra vėlavimas. Uždegus degiklius, karštas oras ne iš karto pradeda kelti balioną. Jis kyla gana lėtai, nes turi išstumti šaltesnį orą, ir tik pasiekęs kupolo viršų pradeda kelti balioną. Tai užtrunka 30 ar net daugiau sekundžių, todėl pilotai turi iš anksto numatyti būsimus manevrus.